2013-08-12 | Klaipėda kurortu netaps, bet... [Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“]

Uos­ta­mies­čio me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ko tei­gi­mu, jo gim­to­jo­je Klai­pė­do­je pa­sta­ruo­ju me­tu vyks­ta dau­gy­bė po­ky­čių: dygs­ta nau­ji pra­mo­ni­niai ob­jek­tai, ta­čiau taip pat pro­pa­guo­ja­ma svei­ka gy­ven­se­na.

- Kas jums pir­miau­sia yra Klai­pė­da: pra­mo­ni­nis uos­ta­mies­tis ar re­krea­ci­nė te­ri­to­ri­ja?

- Klai­pė­da man - gim­ta­sis mies­tas, ne­svar­bu, kaip jį pa­va­din­si, mei­lės jam nuo to ne­bus ma­žiau. Vis dėl­to ma­nau, kad mū­sų uos­ta­mies­tis yra ge­rai su­ba­lan­suo­tas: yra ir pra­mo­nės, ir lais­va­lai­kio zo­nų. Uos­tas – vie­nas Lie­tu­vos ūkio gar­ve­žių, to­dėl pats mies­tas ne­pri­tai­ky­tas ma­si­niam poil­siau­to­jų antp­lū­džiui, į tai ir ne­sio­rien­tuo­ja­ma. Ta­čiau mies­tie­čiai, sve­čiai čia ma­to ga­na ge­rai iš­vys­ty­tą inf­ras­truk­tū­rą: pa­plū­di­mius, par­kus, dvi­ra­čių ta­kus ir ki­ta.

- Ko­kios Klai­pė­dos at­ei­ties stra­te­gi­nės gai­rės: ar bus sta­to­mi ter­mi­na­lai ir nau­jos kran­ti­nės, ar at­sig­rę­žia­ma į tu­riz­mą?

- Kaip vie­nin­te­lis ša­lies uos­ta­mies­tis ne­ga­li­me pa­bėg­ti nuo itin in­ten­sy­vaus eko­no­mi­nio gy­ve­ni­mo. Tad ir pla­nai uos­to te­ri­to­ri­jo­je plė­to­jant nau­jus ob­jek­tus yra ga­na di­de­li, mirš­tan­čio uos­to ti­krai ne­pa­ma­ty­si­me. Tad čia nie­ka­da ne­bus ir ku­ror­to. Bus lai­ko­ma­si ba­lan­so tarp ūki­nės-pra­mo­ni­nės plė­tros ir re­krea­ci­nės pa­skir­ties zo­nų iš­lai­ky­mo, jų plė­to­ji­mo.

- Klai­pė­dai pri­klau­san­ti Smil­ty­nė prieš ke­le­tą me­tų ne­te­ko Mė­ly­no­sios vė­lia­vos pa­plū­di­mio sta­tu­so. Ar dėl to at­si­ra­do ne­igia­mų pa­si­kei­ti­mų?

- Ti­krai ne. Ne vė­lia­vos spal­va le­mia pa­plū­di­mių ko­ky­bę. Juk yra pa­vyz­džių, kad Mė­ly­no­sios vė­lia­vos sta­tu­są ga­li­ma pi­giau nu­si­pirk­ti net ir su iš­ly­go­mis. O mū­sų pa­plū­di­miai po sta­tu­so pa­si­kei­ti­mo nė kiek ne­pab­lo­gė­jo, mes vi­so la­bo prieš ke­le­tą me­tų at­si­sa­kė­me da­ly­vau­ti ta­me pro­jek­te ir mo­kė­ti di­džiu­lius pi­ni­gus vien už sta­tu­są. Or­ga­ni­za­ci­jos, ver­ti­nan­čios pa­plū­di­mius ir su­tei­kian­čios jiems Mė­ly­no­sios vė­lia­vos sta­tu­są, ne­pra­lei­džia pro­gos už­dirb­ti.

- Kaip pa­si­keis Kur­šių ma­rių pa­no­ra­ma ir gal­būt gy­ve­ni­mo ko­ky­bė uos­ta­mies­ty­je pra­dė­jus eksp­loa­tuo­ti Su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lą?

- Mies­tie­čių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė dėl to ti­krai ne­nu­ken­tės. Ta­čiau uos­to gy­ve­ni­mas ma­rio­se bus ki­toks. Vien įplau­kiant tam mil­ži­niš­kam lai­vui-du­jo­ve­žiui grei­čiau­siai ap­mirs vi­sas ju­dė­ji­mas uos­te. Ne­aiš­ku, kaip bus su kel­tais į Smil­ty­nę, kaip su spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis, ku­rioms rei­kės tuo me­tu pa­tek­ti į ki­tą kran­tą, pa­vyz­džiui, nu­ti­kus ne­lai­mei.

Dėl SGD ter­mi­na­lo si­tua­ci­jos dra­ma­ti­zuo­ti ne­rei­kė­tų, nors kai ku­rie po­li­ti­niai opo­nen­tai ban­do „jo­ti ant šio ark­liu­ko“. Pri­pa­žin­ki­me, tai bus uni­ka­lus Lie­tu­vo­je ob­jek­tas, to­dėl įver­tin­ti vi­si ri­zi­kos fak­to­riai pa­čiu aukš­čiau­siu vals­ty­bi­niu ly­giu. Tai – stra­te­gi­nės svar­bos vals­ty­bi­nis ob­jek­tas.

- Klai­pė­da va­di­na­ma džia­zuo­jan­čiu mies­tu. Ar tai tik spar­nuo­ta fra­zė?

- Vaiz­din­gi po­sa­kiai juk ne­gims­ta iš nie­kur... Klai­pė­da, kaip mies­tas prie jū­ros, Lie­tu­vo­je yra uni­ka­lus. Ne­ži­nau, gal tai jū­ros įta­ka, gal „jū­ri­nės“ dva­sios mu­my­se dau­giau... Klai­pė­die­čiai yra ki­to­kie, jie ski­ria­si sa­vo to­le­ran­ci­ja, ge­ra­no­riš­ku­mu, at­la­pa­šir­diš­ku­mu, nuo­šir­du­mu. Ki­ta ver­tus, Klai­pė­da jau du de­šimt­me­čius yra mies­tas, ku­rį val­do de­ši­nių­jų po­li­ti­nių jė­gų at­sto­vai. Tai taip pat tu­ri įta­kos.

- Mū­sų uos­ta­mies­tis yra vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je mies­tas, įsto­jęs į Pa­sau­lio svei­kų mies­tų or­ga­ni­za­ci­ją. Kaip tai at­sis­pin­di vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me?

- Vi­suo­me­nės svei­ka­ti­ni­mo pro­ce­sas yra il­ga­lai­kis, jo re­zul­ta­tus bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­bent po de­šimt­me­čio ar vė­liau. Vyks­ta pro­jek­tas „Klai­pė­da – svei­kas mies­tas“. Ta­čiau jau ma­ty­ti tam ti­kri po­ky­čiai: dau­gė­ja spor­tui skir­tų vie­šų­jų erd­vių, vis ak­ty­viau pro­pa­guo­ja­ma svei­ka gy­ven­se­na, ypač daug dė­me­sio ski­ria­ma eko­lo­gi­jai. Mes juk pir­mie­ji įve­dė­me kvo­tas elek­tro­mo­bi­liams, įsi­gi­jo­me eko­lo­giš­kų au­to­bu­sų, ėmė­mės re­for­mų, ska­ti­nan­čių la­biau nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu ir dvi­ra­čiais.

- Šiais me­tais jau ma­ty­ti ženk­lų, kad mies­to val­džia pra­de­da at­sig­ręž­ti į vie­nin­te­lę Klai­pė­do­je vals­ty­bės sau­go­mą gam­tos te­ri­to­ri­ją - Smil­ty­nę.

- Mies­to val­džia nie­ka­da ne­bu­vo nu­si­su­ku­si nuo šios ku­ror­ti­nės te­ri­to­ri­jos, ta­čiau ji yra Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Anks­čiau mes ne tik bu­vo­me su­pan­čio­to­mis ran­ko­mis ir ko­jo­mis, nie­ko ne­ga­lė­jo­me da­ry­ti. Da­bar, kai pa­si­kei­tė par­ko di­rek­ci­jos val­džia (nuo šių me­tų ėmė va­do­vau­ti ne­rin­giš­kė tu­riz­mo spe­cia­lis­tė Auš­ra Fe­ser – aut.), ma­to­me la­bai tei­gia­mų po­ky­čių ir po­zi­ty­vų šiuo­lai­kiš­ką po­žiū­rį į Smil­ty­nės gra­ži­ni­mą, jos plė­to­ji­mą, di­des­nį pri­tai­ky­mą tu­riz­mui.

- Šį­met pir­mą kar­tą mies­to ju­bi­lie­jaus pro­ga nu­si­pel­niu­siems žmo­nėms įteik­tos sim­bo­li­nės vė­trun­gės, ta­čiau Klai­pė­do­je, ki­taip nei Ne­rin­go­je, kur­ši­nin­kų bur­val­čių vė­trun­gių ne­ma­ty­ti. Ko­dėl?

- Ti­pi­nės bur­val­čių, ku­rė­nų vė­trun­gės yra ne­pel­ny­tai už­mirš­tos, ta­pu­sios vos ne mu­zie­ji­niais eks­po­na­tais. Vė­trun­gė - ne Ne­rin­gos ar ki­to mies­to nuo­sa­vy­bė, tai – vi­so Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no sim­bo­lis ir pa­vel­das. Vė­trun­gė - ne tik su­ve­ny­ras, bet ir vi­sas in­for­ma­ci­jos, is­to­ri­jos lo­by­nas, at­spin­din­tis žmo­nių gy­ve­ni­mus, jų fi­lo­so­fi­ją. Tad, ma­nau, šie nuo­sta­būs ne­iš­nau­do­ti pa­jū­rio ak­cen­tai at­gims nau­jam gy­ve­ni­mui.

Denisas Nikitenka, „Lietuvos žinios“