2013-08-02 | Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas: „Uostamiestyje improvizacija yra kasdienis vyksmas, čia niekas nenuobodžiauja“ [Interviu laikraščiui „Vakarinė Palanga“]

Kasmet įsibėgėjus vasarai visų akys nukrypsta į Klaipėdą, kur jau 54-ąjį kartą rengiama Jūros šventė. Uostamiestis, įsikūręs šalia jūros, nenusileidžia didiesiems miestams ir labai užtikrintai mina jiems ant kulnų, o kai kuriuos jau seniai pralenkė. Ką reiškia vadovauti Klaipėdai, skirti laiko gausiai šeimai bei būti visaverčiam akademinės visuomenės nariui? Prie uostamiesčio vairo tvirtai stovintis Vytautas Grubliauskas jaukiai ir su polėkiu specialiai leidiniui „Pliažas“ pasakojo apie miestą bei save jame.

- Jau dvejus metus esate Klaipėdos meras. Kaip, Jūsų akimis, uostamiestis pasikeitė per šį laiką?

- Klaipėda keičiasi nuolatos. Manau, tikrai nesuklysiu sakydamas, kad ji yra pats dinamiškiausias Lietuvos miestas. Jame nuolatos vykdomi įvairūs projektai, labai sparčiai į priekį žengia ekonomika, kultūrinis gyvenimas. Vykdomi „žalieji“ projektai. Šiais metais buvo įvykdyta transporto reforma – prioritetizuojamas viešasis transportas prieš individualųjį. Galiu užtikrintai teigti, kad Klaipėda yra šiuolaikiniam gyventojui subalansuota, užtikrintai žengianti į priekį.

- Prieš kelerius metus dar sukotės ryškiai apšviestoje scenoje. Ar stojus prie strategiškai labai svarbaus miesto vairo dar lieka laiko ir jėgų pasimėgauti džiazu bei dalyvauti muzikiniame pasaulyje?

- Su tam tikra liūdesio doze galiu pasakyti, kad muzikavimas yra savotiška auka dėl politikos. Vis dėlto tai yra viena skaudesnių aukų. Šiandien aš nesu muzikantas, dabar galiu save pavadinti daugiau klausytoju. Žinoma, būtų keista, jeigu nebandyčiau suderinti, vis dėlto yra labai sunku. Politiko dienotvarkė yra labai įtempta, todėl laiko pagroti lieka itin mažai. Juk norisi pabūti ir su šeima – tai yra prioritetas. Tačiau aš tikrai neatsižadu trimito, nors šiuo metu jis ir yra padėtas į šalį. Esu kultūrinės, akademinės aplinkos žmogus, labai vertinu kokybę ir meną, todėl, kai tik galiu, visada stengiuosi aplankyti kultūrinius renginius ir visada juos palaikau.

- Klaipėda savyje derina du polius: kurortinio miesto ir itin verslaus, tobulėjančio, besiplečiančio megapolio. Ką reiškia vadovauti tokiam miestui, neapleisti kurios nors jo „pusės“?

- Kaip jau minėjau – Klaipėda yra dinamiškiausias miestas, ir visiškai sutinku, kad savyje jis derina du polius. Nepaisant to, kad yra įsikūręs šalia jūros, tai nėra vien tik kurortinis miestas, čia nuolat kyla ekonomikos lygis ir žengiama koja kojon su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais. Vis dėlto derinti šiuos dalykus nėra lengva – reikia išskirtinio diplomatiškumo, kad niekas nesijaustų nuskriaustas ar užmirštas. Klaipėdos miesto savivaldybė nuolatos ieško suderinamumo tarp gyventojų ir ekonomikos, kad tai pavyktų sklandžiai reikia itin didelio įžvalgumo. Mes stengiamės kurti uostamiestį, kuriame būtų patogu gyventi ir plėtoti verslą, užsiimti savo mėgstama veikla. Tikimės, kad mums tai pavyksta, ir gyventojai tai jaučia.

- Kokie artimiausi projektai dar laukia Klaipėdos, džiuginsiantys gyventojų bei miesto svečių akis?

- Labai svarbu kuo greičiau pabaigti Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos projektą, taip pat akivaizdu, kad Muzikinio teatro pastatas gyvena paskutiniąsias dienas – reikėtų pradėti svarstyti naujo atsiradimo planus. Pradėtas rengti šiuolaikio baseino projektas. Kitas labai įdomus projektas – greitaeigio traukinio, jungsiančio Baltijos pakrantės miestus, galbūt ir Šilutę, paleidimas, tikiuosi, kad jį taip pat pavyks pradėti įgyvendinti. Deja, šiuo metu yra primiršta pramogų salos jūroje idėja.

Klaipėdos savivaldybė yra įsitikinusi, kad kuo daugiau projektų įgyvendinsime, tuo patrauklesnis bus miestas, tikimės kad po kelerių metų nebekalbėsime apie tarpmiestinę emigraciją, o stebėsime reemigraciją.

- Kaip manote, kokiose srityse Klaipėdos miestui dar reikėtų pasitempti?

- Žinote, kalbant apskritai apie savęs vertinimą, jeigu nekyla minčių, kad reikia kažkur pasitempti, ir atrodo, jog viskas yra puiku, – tai ženklas, kad kažkas yra labai negerai, ir reikia kuo greičiau imtis kokių nors priemonių. Klaipėdos miestas tikrai nemano, kad viskas yra puiku, manau, jog jis vertina save labai sveikai kritiškai. Svarbu yra kuo greičiau pabaigti namų renovavimo procesą, taip pat reikėtų vystyti miesto infrastruktūrą logistikos srityje, būtinas aiškesnis dialogas su Lietuvos Vyriausybe, jis šiek tiek vyksta, tačiau reikėtų papildomo impulso, kad būtų labiau juntama. Taip pat norėtųsi drąsesnių sprendimų – manau, kad Klaipėdai labai trūksta modernaus pramogų parko.

- Nidos miesto meras pabrėžė, kad jam geriausia vieta gyventi – Nida. Ar taip pat galėtumėte apie Klaipėdą pasakyti ir Jūs? O galbūt esate linkęs ieškoti ramesnės vietos?

- Tiesą sakant, aš net negaliu sugalvoti kitokio atsakymo. Niekada neabejojau tuo, kad geriausia gyventi Klaipėdoje. Taip sakau ne todėl, kad esu Klaipėdos meras, o todėl, kad iš tiesų taip manau. Aš esu tikras klaipėdietis, gimęs ir augęs šiame mieste. Esu labai laimingas, kad uostamiestį pažįstu įvairiais jo gyvavimo periodais bei rakursais. Nors turiu gyvenimo patirties ir sostinėje, tačiau visuomet ilgiuosi Klaipėdos, tai yra išskirtinė vieta. Niekur nesijaučiu taip gerai, laisvai ir jaukiai kaip čia. Esu visiškai užtikrintas, kad Klaipėda yra pats geriausias miestas ne tik visoje Lietuvoje, bet, drįstu sakyti, ir Europoje.

- Vasaros pabaigoje turėtų būti pradedamas svarstyti uosto renovavimo projektas, jis atvertų galimybę nutiesti tiltą per Kuršių marias į Neringą. Kaip Jūs vertinate galimai būsimo tilto idėją?

- Kalbant apie uosto akvatorijos gilimo procesą, kyla minčių apie tilto projekto rengimą. Jeigu bus nuspręsta, kad reikia gilinti akvatoriją, tuomet turėtų smarkiai intensyvėti laivyba būtent šioje dalyje. Tačiau tuomet dažnai būtų paralyžiuojama kelto veikla, ir kelionė į itin įdomų Neringos miestą taptų gana komplikuota. Manau, kad pritarus akvatorijos gilinimui tilto klausimas tampa labai rimtai diskutuotinas. Susiklosčius tokioms aplinkybėms aš labai teigiamai vertinčiau naujojo tilto per Kuršių marias projektą. Dabar jam sudaroma labai daug kliūčių, esu tikras, kad Neringos miesto savivaldybė sugebėtų užtikrinti saugų susisiekimą su „didžiąja“ žeme. Taigi, kai kurios kliūtys man atrodo pervertinamos, o kai kurie nuogąstavimai netgi laužti iš piršto.

- Su kokiais sunkumais susiduria Klaipėdos miesto meras bandydamas įgyvendinti naujus projektus?

- Na, žinote, šioje srityje Klaipėda nėra išskirtinė. Kaip ir kiti miestai, manau, susiduriame su panašiomis kliūtimis. Viena pagrindinių – įstatyminės bazės netobulumas. Šiuo metu Klaipėda atlieka savotiško donoro vaidmenį kitoms, šalia esančioms, mažesnėms savivaldybėms, tačiau jokios kompensacijos už tai negauna. Aš kalbu apie vadinamąsias žiedines savivaldybes. Taip pat, manau, labai svarbu įprasminti Klaipėdos miesto ir uosto santykius. Šiuo metu galėčiau pavadinti juos kaip gyvenimą „susimetus“ – uostas tarsi yra Klaipėdos, tačiau miestas iš to neturi jokios naudos. Manau, kad teisingiausia būtų dalį uosto surenkamų lėšų skirti Klaipėdos miestui, vis dėlto jis prisideda ir prie keleivių perkėlos priežiūros bei kitų objektų. Žinoma, neatmetu tos minties, kad toks bendradarbiavimas yra jau prarastas, bet vis dėlto aš norėčiau jį atgaivinti.

- Kartais galima išgirsti pastabų, kad Klaipėdoje gyvuojantis jaunas, tačiau perspektyvus universitetas labai nedaug dalyvauja miesto gyvenime. Ar sprendžiate šią problemą? Galbūt ateinančiais metais bus galima stebėti studentus, kurie plūstels į uostamiesčio gatves?

- Klaipėda, būdama pačiu seniausiu Lietuvos miestu, stengiasi vykdyti tokią politiką, kad būtų pats jauniausias miestas. Jo poziciją parodo ir Vilniaus dailės akademijos įsikūrimas pačiame Klaipėdos senamiestyje, galima sakyti – pačioje širdyje. Mums svarbu, kad čia atvyktų studentai. Taip pat mezgamas dialogas su Klaipėdos universitetu, kuris yra tiesiog viso regiono traukos centras. Jis yra išskirtinis – vienintelis toks, jūrinis, veržlus ir jaunas universitetas. Taip pat svarstome planus pasikviesti į Klaipėdą dar užsienio universitetų studentų, siekiame, kad jie čia atvyktų ne tik pusmečiui pagal įvairias mainų programas, bet rinktųsi Klaipėdą kaip vietą įgyti išsilavinimą. Esame įsitikinę, kad kuo daugiau atvyksta studentų, tuo miestas tampa perspektyvesnis ir dinamiškesnis.

- Ar šiemet vyksianti 54-oji Jūros šventė yra pasirengimas kitų metų jubiliejinei? Ką, Jūsų nuomone, Klaipėdai reiškia Jūros šventė?

- Jūros šventė yra priskiriama Klaipėdai, tačiau aš linkęs tikėti, kad tai visos Lietuvos – jūrinės valstybės – šventė. Daug metų stebėdamas Jūros šventes, pasirengimą joms, padariau išvadą, kad iš kiekvienos yra reikalaujama lyg iš jubiliejinės. Žinoma, vyksianti kitąmet bus itin simboliška, tačiau visos rengiamos labai kruopščiai. Šiųmetę aš galiu įvardyti išskirtinio posūkio tašku šventės istorijoje, kai prie vairo stoja nauja įgula, kuri, manau, labai smarkiai pakels kartelę. Labai tikiu ir pasitikiu vadovais, stebiu visą organizavimo procesą ir dalyvauju jame tiek, kiek tik galiu.

- Klaipėdiečiai ir miesto svečiai dažnai sutinka merą įvairiuose renginiuose, kur jis ne tik sako sveikinimo žodžius, bet ir pats atlieka vieną kitą muzikinį kūrinį. Ar turite Klaipėdoje vietas, kuriose itin mėgstate lankytis?

- Klaipėdoje paprastai stengiuosi lankytis tose vietose, kur būtų jauku pabūti pačiam su šeima ir pasikviesti draugų ar žmonių, kuriems noriu pristatyti miestą. Ir galiu pabrėžti, kad Klaipėdoje tikrai yra daugiau vietų, kuriose malonu būti, nei tokių, į kurias nesinori grįžti. Kaip muzikantas šiuo metu esu itin retas renginių dalyvis ir nelaikau savęs profesionalu, nes dabar daug rečiau tenka groti, tad natūralu, kad įgūdžiai silpsta. Širdyje tikrai esu džiazo muzikantas, tačiau stengiuosi nepiktnaudžiauti savo pasirodymais. Neseniai Klaipėdoje lankėsi 100 Europos ambasadorių. Juos aš sutikau atlikdamas legendinį kūrinį „What a Wonderful World“, daugelio ambasadorių akyse galėjau matyti netgi sužibusias ašaras ir sulaukiau gausybės teigiamų įvertinimų. Daug kam neįprasta, kad miesto meras groja ir dar gana profesionaliai, akademiniu lygiu. Kur matau esant galimybę ir galiu skirti tam pakankamai laiko – pasirodau. Visada smagu atstovauti savo miestui.

- Koks laikas Klaipėdos miesto merui yra vasara? Ar po darbo lieka galimybių pasimėgauti jūros teikiamais malonumais?

- Klaipėda nėra tipinis kurortas, čia aktyvus gyvenimas verda visus metus, sezoniškumo problema nėra juntama. Vis dėlto vasarą jis itin suaktyvėja. Klaipėdos meras – galiu užtikrinti – jaučia itin karštą vasarą. Dirbu pagal visą „programą“ ir laisvo laiko lieka labai nedaug, galima sakyti, – nespėju atsipalaiduoti ir atostogų kol kas neplanuoju. Vis dėlto bent preliminariai su šeima esame numatę šiek tiek laiko prieš rugsėjį atsipūsti. Tuomet gal daugiau laiko praleisime prie jūros, labai mėgstame važinėti dviračiais – planuojame leistis į kelių dienų kelionę po pajūrio kraštą. Kadangi gyvename Melnragėje, tai prie jūros kartais nueinu, tačiau žymiai rečiau nei norėčiau. Taip pat retkarčiais pavyksta ir dviratį paminti, bet irgi itin retai.

- Ar lankotės Palangoje, Nidoje? Kaip vertinate šiuos kurortus?

- Dažniausiai šiuose kurortuose lankausi tarnybiniais reikalais. Paskutinį kartą Nidoje buvau „Pamario šventėje“. Tai labai skirtingi kurortai ir abu labai patrauklūs, manau, kad būtent skirtingumas ir yra didžiausia jų jėga. Labai džiugina akį gražėjanti Palanga. Manau, kad ir kas bandytų įrodyti kitaip – Palanga yra Lietuvos lyderis savo ambicijomis. Na, o Nida... Ne veltui šis jaukus Dievo kampelis yra įtrauktas į UNESCO paveldą, tai ištisa harmonijos ir ramybės, įkvėpimo oazė.

- Esate labai smarkiai susijęs su kultūra, vis dėlto galbūt mėgstate laisvalaikį leisti ir aktyviai sportuodamas?

- Aš esu daugiau akademinės kultūros žmogus, neužsiimu jokiu išskirtiniu sportu. Vis dėlto galiu pasakyti, kad dviračiai yra tikra mano aistra. Man labai patinka važinėti Klaipėdoje įrengtais dviračių takais, pakeliauti iki Palangos ar dar toliau... Taip pat yra lengviausia planuoti tokį sportavimo tvarkaraštį – tiesiog sugalvoji ir važiuoji. Deja, tai padaryti pavyksta labai retai. Esu pasiryžęs taisytis.

- Kaip atrodo Jūsų šeimos atostogos? Atostogaujate Lietuvoje ar renkatės užsienio kurortus?

- Rugpjūčio antrąją savaitę su šeima planuojame išvykti į kelionę dviračiais po Klaipėdos apylinkes, greičiausiai ši išvyka tęsis kelias dienas – stovyklausime ir sportuosime. Iš tiesų, tai man ir mano šeimai yra svarbiausias pats buvimas kartu, o tai, ką veikiame, lieka bene šalutinis dalykas. Aš net negaliu įsivaizduoti atostogų be šeimos.

- Į Klaipėdą atvykus įspūdingiems kruiziniams laivams, dažnai galima pastebėti miesto merą, spaudžiantį kapitonui ranką. Galbūt pats kada svajojote apie jūrininko profesiją?

- Klaipėdos merą galima pastebėti spaudžiant ranką įvairiems žmonėms – pradedant šalies prezidente ir baigiant paprastu žmogumi. Aš neskirstau, man labai malonu bendrauti su žmonėmis. Vis dėlto labai džiaugiuosi, kad į Klaipėdos uostą vis dažniau atplaukia įstabaus grožio laivai, kas kartą susitikęs su laivo kapitonu paspaudžiu jam ranką ir padėkoju, kad atvedė į Klaipėdą laivą. Nors ir esu gimęs bei augęs Klaipėdoje, niekada nesvajojau tapti kapitonu, mane labiau žavėjo galimybė būti sausumos kapitonu. Mano tėtis buvo autobuso vairuotojas, man tai atrodė svajonių profesija. Mūsų giminėje nėra jūrininkų, galbūt todėl niekada nesvarsčiau šios galimybės.

- Jūsų šeima dažnai būna įvardijama pajūrio šeimos etalonu...

- Man pati didžiausia vertybė gyvenime yra šeima. Labai myliu ją, vertinu ir puoselėju. Mes gyvename tam, kad būtume visi kartu, o ne tam, kad taptume etalonais. Save galėčiau apibūdinti kaip šeimos garbintoją. Net sunku pasakyti, kokia šeima man yra svarbi. Galiu užtikrinti, kad visi jaučiamės esą klaipėdiečiai, mano žmona jau 10 metų organizuoja Klaipėdos džiazo festivalius. Mes visi labai mylime uostamiestį ir esame jo patriotai.

- Ko galėtumėte palinkėti žmonėms, kurie planuoja atostogauti, o galbūt net keltis gyventi į uostamiestį bei Klaipėdos gyventojams?

- Norėčiau palinkėti į Klaipėdą žvelgti atviromis akimis ir širdimis. Ji niekada nesibrauna į žmogaus gyvenimą, tačiau ji visuomet laukia išskėtusi rankas. Klaipėdoje jūsų bus tiek, kiek patys norėsite, kiek jai atsiduosite. Klaipėda yra vienintelis miestas, turintis jūrą, marias, ežerą ir upę: tai yra miestas su dryžuotais marškinėliais – veržlus ir laisvas. Šiame mieste improvizacija yra kasdienis vyksmas, čia niekas nenuobodžiauja. Ir noriu pabrėžti, kad Klaipėdoje dar niekas neprapuolė, nebent pats to labai norėjo.

Radvilė Zinkevičiūtė, „Vakarinė Palanga“

Renato Šakinio („Jūros šventės 2013 fotografai“) nuotr.